tykoti

1 týkoti, -o (-oja; R, R37,165,166, MŽ, MŽ49,218,219, N), -ojo K, Š, FrnW, DŽ, KŽ; SD¹19, KlG107, R, MŽ, MŽ49, Sut, L, tykóti, -ója, -ójo 1. intr., tr. Q47,320, SD37,62, R, R37,165, MŽ49,218, S.Dauk, Sut, I, N, K, M, L, Š, LL17,18,28, Rtr, DŽ NdŽ tylomis, pasalomis laukti sergstint, sergėti ką tikintis užpulti, pačiupti, pagriebti, nužudyti ar pan.: Ut, mūs rainiukas kad týko pelę Užp. Katė gerai gaudo [peles], labai týkoja Ėr. Katė vis týko pelės nuo prieždos Skp. Katinas daržinė[je] týko pelės ir raito uodegą Skrb. Ta kačiukė týko, bijau tų ančiukų palikt Jrb. Kai tik sutemsta, ežys eina tykot pelių ir kurmių Kp. Rytą anksti pašokęs, pasigrobęs virėjo šaudyklę, lekiu tų ančių tykoti Žem. Nei jūs tykokiat, nei jūs nušauste, nei jūs gyvas sugauste LTR(Trg). Ar čia kas tyko? Ar tikt medžiai čia braškėjo? Vd. Privažiavęs tiltą, pamatė abypusiai du bestovint ir jo betýkant Jrk61. Jis manęs tykoja kaip meška, kaip levas paslaptyje BBRd3,10. Visi kampai pilni velinų, alba piktų dvasių, tykančių žmonių, idant jiemus iškadą padarytų bei ant kūno, bei an dūšios BPII437. Ant kalnų anys mus persekiojo ir pūstynėsa mūsų tykojo BBRd4,19. Ir nusidavė, kaip anas atėjo ing namus…, o anys tykojo jo VlnE114. Ir tykojo žmonių, enčių bažnyčion BB1Mak1,38. Ir pardas jų miestų tykos, visus, kurie iš te išeis, suvalgys BBJer5,6. O patys tykojo užmušti jį kelyje SkvApD25,3. Liežuvį tur gailą, anta keikimo smailą, sėd tamsybėsu tykodams, siratos gauti geisdams Mž401. Atminkimeg, broliai mieliausieji, idant prakeiktos nopykantos sergėtumbimės: nė vieno neįgaudami nei týkodami…, bet su kiekvienu nuoširdžiai ir tikrai gyvendami DP341. Ir tykojo Mozešiaus, jeib jį nužavintų BB2Moz2,15. Teipo ir Saulas, Dovydo tykodamas, aną svečiuosna pakvietė BPII422. Ir tykojo jo, jei subatoj gydytų, idant jį apskųstų GNMr3,2. Ir jie tykojo ant jo, ir išsiuntė tykojančius NTLuk20,20. Pradaužkim tą neprietelį, kurs mūsų tykoja RD190. Neprietelius tykojo, vienok manęs neprarijo PK53. Nesa žydai, mane nužavinę, ir jūsų tykos, tuogi jūs bijositės, slapstysitės ir visadais drebėsite BPII77. | prk.: Klasės auklėtoja perspėjo savo auklėtinius apie pavojų, tykantį ant ledo sp. Nors smurtas tykojo iš visų pakampių, bet pasiryžėlis Vydūnas nenusileido LKXX415. Pri gimdymo pavadins iš kaimo kokią bobutelę, kaip katė pri pelės týkos Žr. Kosmonautų tyko daugybė pavojų sp. Puikieji paniekina ir apjuokia, bet atsikeršijimas tyko ant jų kaip liūtas BbSir27,31. Naujos vieros sugadintos kaip vilkai (žmonių) týko BM449. Týkojo kaip šuo ir įkando (prigavo merginą) Krš. ^ Norint čia išbėgsi, kitur vargas atsitūpęs tavęs tykos R¹73. Ko tykai kaip šuo kiškio? LTR. I týko kaip voras pry jaučio kulio Štk. Ko tykoji kaip lapė jaučio kulės LTR(Grz). Ko tykai it suopis lašo? S.Dauk. Ko tykai kaip vilkas avėtyne? VP25. Kodėl šuo tyko? – Kadangi jis pinigų neturi Jrg. Kad šuo pinigų turėtų, netykotų MŽ. Kad šuo pinigus turėtų, tad netykotų B730. Raudonas kabo, pūkuotas tyko (kumpis ir katinas) LTR. 2. intr. patyliukais slinkti, sėlinti: Vaikas týkoja ir įstyrina pamažu į trobą JI556. Ko týkoji kap vagis iš pasalų? Ign. | prk.: Balsas turi būti ramus, tykojąs, bet jis dreba I.Simon. ^ Ir týkos kaip lapė vištą pagauti Vvr.

týkojančiai adv.: Jos balsas skambėjo apmaudingai, su pagieža, kažkaip tykojančiai I.Simon.

3. intr. Ob laukiant žiūrėti, sergėti: Taigi čia reikia týkot, kol privarva viedras [vandens] Slm. Aš týkau, kada jis į tą pusę atsisuks Jrb. Týkoju, týkoju, negaliu sulauktie Adm. Aure, visi stovi, týko: kad iškeltų [prekių], tuoj pirktų Mžš. Ans týkojo, kumet Ripalis pareis, o Ripalis lovo[je] gulėjo Žd. Ana týko[ja], ans pakavojo tus piningus Nv. Prieš smertį ir tykojo visi kaip gančiai sustoję, kur jis padės [pinigus] LTR(Kp). Dabar jau reikia týkot, kad gautum pirkt, jau visi išsigraibė Rg. Tei tu tykok dabar prie durių, kaip bus atdaros durys, aš įlėksiu į namus [p]DS114(Šmk). | prk.: Dagikė, matyti, tykoja toliau (laukia, ką dar pasakys) I.Simon. ^ Dvi makoja, dvi tykoja (duoną minko) Ml. 4. intr. R166, MŽ219, JI367 žiūrėti, laukti patogios progos (norint ką padaryti), taikytis: Žąsys nieko nedaro, o žąsinas tik ir týko až blauzdos pagriebt Svn. Kai išleidžia art ūkinykai, tai týko tik apliet artojus [vandeniu] Všk. Ot juodnugarė boba – tik týko piktumus sukelti Krš. Aš týkojau až ausų to kiškio pagaut Svn. Týkoja, kad kas pavogt Dglš. Dabar visi tik išgert týko Mžš. Tykojau ir tykojau ir vis da nerandu kada, neprisitaikau BsPIII80. Jie žmogų týko iš gero kelio išvest BM109(Sb). Tokie žmonės kartais tvirtina, būk visokios „dvasios“ tykojančios žmones užnikti ir jų kūnus pagauti savo tarnybai Vd. Vieną piršlį… pasodina kampe saklyčios prie durų ir dėl juokų týkoja nu jo pavogti karvolių ir gėrius, kuriuos su savimi atvežė JR24. Vai tu pylelė, raibas paukšteli, tyko tave nušauti LTR(Trg). Erelis jau tykoja tau paršelius pagrobti S.Dauk. Kitą sykį žmonės norėdavo, kad sektųsi gyvuliai, tykodavo Kūčių vakarą pavogti iš kito tvarto mėšlų LTR(Šmk). Žvejys tykos žuvį nučiupti prš. Kiekvienas tokios merginos tyko nusiskinti kaip uogos A. Gric. Karalius po geležine asla buvo ugnį pakurdinęs, juos gyvus iškepti týkodamas Jrk33. Týko mumis maras grobti, kur mes beišbėgsma JD503. ^ Teip ir týko kaip gegužė kito lizdan Ds. ║ rengtis, taisytis: Jau ir aš kaip ir týkau sirgt Slm. Įleisk vištą kūtėn, mat týko dėt Slm. 5. intr. SD¹19 laukti, tikintis ką gauti, ką įvyksiant, atsitiksiant, viltis, trokšti, norėti, siekti ko: Teip i týko, ka ko duoč Ps. Reikia týkot, ka duotų kas gert, o kai pačiam pirkt – prasigersi Pžrl. Netýkau, ka kas duotų, nėkam nesiskundu Šll. Ana tykója, kad duot kas ką Švnč. Ilgai Petriukas taip sapnavo ir kankinosi, nuolat tykodamas, ar neatsitiks proga su Ievute susitikti rš. Anys be Kristaus tyko išganyti būti BPII93. Daba iš visko tik naudos týko, neprisišauksi Krš. Tykojam to šieno, tai ir einam dirbt [į kolūkį] Vdžg. Danė vis valkiojas – gal i ji týko tos pievos Mžš. Visi týkoja pinigų Dglš. Tu týkojai gražios burnos (gražaus vyro) – ir gavai! Km. Týko siuntinio kaip ubagė Krš. Man neduoda – aš išeidavau, netýkodavau [baigtuvių] Gsč. Dideliausis bliūdalis kastinio padėtas ant stalo; aš tatai týkojau, nedrįsau prašyti LKT81(Bdr). Aš tavęs neblauksu, nebtýkosu – eisu už kito Krš. Vienas kandidatas, norėdamas būti išrinktu, atsišaukė prie lietuvių, tykodamas balsų rš. Sulaukusi „panystės stone“ Jėzaus metelių, nusiminusi suprato, kad nėkas nebetykojąs jos vainiko LzP. O štai ir toksai utėlius dolerių týko, kad jį kartais šūtydams samdyti pradėsi K.Donel. Prižadėjo mokyti vaikus, nėko nu ciecorystės vyresnybės netykodamys M.Valanč. Nesa jūs daugio tykot, bet šitai randase maž BBAg1,9. Tuogi vargstąs žmogutėlis tyko atvėsio, pagalbos, palengvinimo BPII105. Bevelija badą kęst ir sunkiai vargt negi iž svetimų rankų penukšlo tykot SPII103. Samdinykas tiktai tyko bei veizd algos sau pažadėtos BPII59. Tada turim dūmoti, idant pamestumbim kožnas piktą savo gyvenimą ir tykotumbim amžino ano ir linksmo gyvenimo, kuris danguje po akim Dievo bus BPII480. Nereikia iš kito týkot, kad duotų Pmp. Ką čia týkai dabar iš manę? Jrb. Nieko [seselė] nesumeika, o týko iš ligonio gauti Varn. Šuo kaulo týko KII10. Bet rinkite sau skarbą danguje, kur jo nei kandys nei rūdys gadin ir kur jo vagys netyko nei vagia BPII397. Todėlei parduodąsis tenetyko savo parduotojo lobio BBEz7,13. | Gyvasčio tykoju, dūšios tykoju R240, MŽ320. Tykoti kraujo Kos37. Visi tyko kraujo, kožnas vija antrą, idant jį pagadintų BBMik7,2. Eš tave nenužavinsiu, nei tave paduosiu rankona vyrų, kurie tavo gyvato tyko BBJer38,16. Pažiūrėtų žmonės ir pamatytų, kas jie tokie: kas dirbantieji, kas tykantieji A.Gric. | Mineikienė patenkinta pažvelgdavo į Elzę pro savo akinius ir tuojau į Irenos brolį, tykodama to įspūdžio, kurio tikėjosi Pt. ^ Tyko kai šuo B, KlvK. Tyko kaip šuo, kaip vanagas B850. Tyko kaip ubagas almužnos Snt. Tykančiam možis, duodančiam dugsis ST326. Kas kito tykos, tas savo neras Švnč. Kito netykok, savo neatleisk, tai galėsi gyvent Plš. Svetimo netykok, savo neatstok (neapleisk Sch97, nepamesk TŽII283) PPr134(Jnš). Gausi negausi, týkot valna Jrb. Duosi neduosi, týkot valnia Kpr. Tykančiasis vagis týkojo ir týkos, o turinčiasis turėjo ir turės J. Visi tyko iš to biedno artojo LTsV172(Jnš). Netýkok iš ubago lazdos Plv. Savo dantis pakabinęs iš kito týko Ds. | refl. tr.: Aš tavo turto nestýkoju Dglš. \ tykoti; datykoti; ištykoti; nutykoti; patykoti; pritykoti; sutykoti; užtykoti